iškrėsti

iškrėsti
iškrė̃sti, ìškrečia, ìškrėtė tr. 1. Škn išpurtyti: Ot kad iškrėtė salduolę obelį šią naktį [vagys], nė vieno obuolio nebėra! Upt. Iškrėsti sodnai, nė vieno obuolio neberasi Grz. Iškrės vėjas lapelius, pakąs šalna žiedelius NS1273. Ąžuolas šarkai sako: … aš savo visus lapus iškrėsiu PP46. | Kūlio varpas iškrečia ir dengia stogą Šš. Vėjas ìškrėtė rugius (rugių varpos liko tuščios) Ml. Kas ten, kad nupjausi jau ìškrėstus [javus] Ds. | prk.: Sena mano galva, vėjų iškrėsta (tuščia) Šts. | refl. tr.: Iškrėskit obalius, be svetimi išsikrės Ds. Galgi (argi) visus sudarai (surenki): kiek išsikrečia, kiek varpom nusikapoja Ds. Priėjusių rugių vis sėkla (tiek, kiek sėklai pakaktų) išsìkrečia žemėn Ds. 2. išdulkinti: Ìškrėčiau maišus Brb. 3. purtant atskirti nuo žolių (ppr. šiaudus, kūlį): Iškrė̃sk kūlius gerai, kad nebūtų patrakių (pakratų, pakračių, padraikių? J.Jabl) J. Kūlių yra iškrė̃st Dv. Mes labai daug ruginių šiaudų kūliui ìškrėtėm Ds. Jau didumą kūlio ìškrėtėm Ds. Iškrėsk tuos blaškus – bus stogui Gs. Pusę jaujos iškrėtėm į kūlius, o kita pusė rytdienai liko Ps. Ar jau kūliam iškrėtei? Mrk. Kūliui rugius ìškrėtėm, tai pakratų labai mažai turim Užp. | refl. tr.: Ar jau išsikrėtėte kūlius? Paį. 4. išvalyti (parazitus): Iškrėtė utėles, apsiprausė, ir kitas žmogus Upt. | refl. tr. Š, Šts: Utėles pirma išsikrė̃sk, paskui su manim kalbėkis Upt. Ką turia tave blusos ėsti, ar negali išsikrė̃sti! J. 5. N, KII172 kratant išpilti ką birų, išberti: Senis į palangę iškrėtė savo pypkę . Atnešė tėvą in pirtį, vakare atėjo velnias, iškrėtė kaulus, o in skūrą pats inlindo BsPIV61. Maskolius išnešė tarbą lauk pas prūdą ir iškrėtė iš tarbos velnius LB175. | refl.: Kiaurbira [arklys] išsikrėtė (išsituštino) ir vėl ėda Žeml. | Kone išsikrė̃sti besijuokdams [= besijuokiant] KI152. 6. išmėtyti, išbarstyti: Mūs ūlyčią iškrėtė plačiai vienasėdžiais Rod. 7. išmesti, išversti: Neplepėk nėkų, o iš vežimo iškrė̃siu Up. Jis jautėsi visai iškrėstas iš balno . 8. išdrėbti: Tešlą, sumaišytą su putomis, iškrėsti popierinėse kvarmelėse . 9. iškapstyti, iškratyti: Ant daržų iškrės mėšlą Azr. 10. apdrėbti, aplipdyti: Reikia sienos moliu iškrė̃sti Š. Jau sieną jaujai išpyniau vytelėm, tik moliu bereiks iškrėsti Antš. Jis išpynė tarpusienius karklais ir iškrėtė moliu Plt. 11. refl. išsikeroti: Diegai jau išsìkrėtė Grv.išsidrembti: Tai tu, vaikel, daug ryji – nuo tos buzos pilvelis išsikrė̃s Prng. 12. Š braukant išvalyti: Nor prieš šventę iškrėstái tu tą priemenę – baisu žiūrėt Rdm. Stubą iškrečia du kartu kasmet Ss. Ji jau ìškrėtė seklyčią, turbūt rytoj svečių bus pas juos Trgn. Iškrėsiu gryčią, mat daug voratinklių ir dulkių yra Pbs. Iškrė̃sk voratinklius! Dbk. | Vakar visus kaminus ìškrėčiau Ktk. | refl. tr.: Prieš šventes reiks gryčià išsikrė̃st Vžns. Pats galiu išsikrėst kaminą Ktk. 13. Vaižg, Š, Krtn, Alk išžiūrėti, išieškoti: Iškrėtė kišenes, bet nieko nerado Všk. Iškrėčiau, išveizdėjau aldą (alei vieną) daiktelį, ir nėra Arm. Visus kampus ìškrėčiau ir neradau Lp.iškratyti (žuvį iš varžos): Tą naktį bučiai liko neiškrėsti . Eisiu varžų iškrėst, gal rasiu žuvų Btr. 14. apieškoti, daryti kratą: Milicija pirmučiausia iškrėtė jų sodžių A.Vien. Atėję žandarai iškrėtė iškrėtė, bet nieko nerado Upt. Apsupo tą namelį, iškrėtė ik drabniausių skudurų Rmš. Žmonės buvo iškrėsti nuo galvos iki kojų . 15. išmušti, išguldyti, išžudyti: Pravažiuodamas rodė botagu į iškirstus miškus, į šiltinės iškrėstus sodžius A.Vien. Raudojo savo iškrėstos kariaunos S.Dauk. Per Didįjį karą daug svieto ìškrėtė Vdžg. 16. išdaužti: Tylėk, tuoj akmeniu dantis iškrė̃siu! Kp. Išdaužiu, iškrečiu iš rankų SD421.išlaužti: Vagiai ìškrėtė duris ir išsisėmė grūdus Ml. 17. išleisti (pinigus): Kai į tą miestą nueini, tai tik pinigus ìškreti Gs. Ar porą šimtų ìškrėtė į pūstą vėją Gs. Daug pinigo reik ant Birutos iškrė̃st [leidžiant mokytis] Gs. | refl.: Pati susirgo, teks išsikrė̃sti, kol sugydysiu Sml. 18. pašalinti, išmesti: Buvo išėjęs tokis būrys, kad iškrė̃st (norėjo išmesti iš tarnybos), ale nepergalėjo nieko Str. 19. išryti, išėsti: Kiaulė įejus visą tešlą iškrėtė . 20. refl. išsiveržti, išsitraukti, išsilaisvinti (kieno laikomam): Išeisiu šiąkart, kaipo kitukart, ir išsikrėsiu ChTeis16,20.
◊ káilį iškrė̃sti prilupti: Kailį iškrėsti – išmušti žmogų Šts.
pókštą (ךpósą) iškrė̃sti padaryti išdaigą: Senis nusijuokė patenkintas iškrėstu pokštu V.Krėv. Kostos Kurapka mėgo pakalbėti, pajuokauti, netgi nekaltą pokštą iškrėsti V.Krėv. Iškrė̃siu tau špósą, tai žinosi! Kt. Pirma iškrėsk kokį šposą, o paskui juokis Vv.
šunýbę iškrė̃sti padaryti bloga, negarbingai, nedorai pasielgti: Jis ma[n] ìškrečia visokių šunỹbių Gs.
\ krėsti; antkrėsti; apkrėsti; atkrėsti; įkrėsti; iškrėsti; nukrėsti; pakrėsti; parkrėsti; perkrėsti; prasikrėsti; prikrėsti; razkrėsti; parazkrėsti; sukrėsti; užkrėsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • įskresti — įskrèsti vksm. Išplóviau įskrẽtusius drabužiùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įskręsti — įskrę̃sti žr. įskresti: Įskrendęs, įtukęs, įjuodėjęs I. Jei to (lietaus) jiems (vaikams) nepakako ir dar įskrendę rodės, tad motinos pačios ežere ar upėj nutrinko S.Dauk. skręsti; apskręsti; įskręsti; nuskręsti; paskręsti; praskręsti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškrešti — iškrèšti intr. išpūti, ištrūnyti: Nuo lietaus avižos iškrešę Prng. krešti; iškrešti; sukrešti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įskresti — įskrèsti intr. Rtr, NdŽ, DŽ1, Prk; Ser įsigerti nešvarumams, purvams, susipurvinti: Labai jau įskrẽtusi nosinė, mesk iš kišenės, pasiimk baltą Š. skresti; apskresti; įskresti; nuskresti; paskresti; praskresti; priskresti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškrėsti — iškrė̃sti vksm. Iškrė̃sti mi̇̀ltus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antkrėsti — antkrė̃sti, añtkrečia, añtkrėtė (dial.) BŽ164 žr. užkrėsti 7. ◊ rankàs antsikrė̃sti užsitraukti nelaimę, pasidaryti bėdos: Antsikrė̃si rankàs ir pridėsi štropę (pabaudą) KlvrŽ. Žmogžuda tas, kurs negailės žmogaus, muš jį, kol antsikrė̃s… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkratyti — tr. 1. apiberti: Kur tavo žirgelis? – ... Šile, šile pastatytas, šiaudais apkratytas? JV177. Su vienu sykiu žemė sugriuvo ir tris iš jų akies mirksnyj apkratė Kel1881,237. | refl.: Kokis jos pjovìmas, šiaudais apskrãčius, kai kiaulė insknisus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrėsti — apkrė̃sti, àpkrečia, àpkrėtė tr. 1. Š purtant kiek nuberti, apipurtyti: Nuej[o] sodan, mano obuolius àpkrėtė Lp. Tas vagis àpkrėtė sodą ir nuvežė visus obuolius (ps.) Lz. 2. apipurtyti, apšukuoti, aptvarkyti šiaudus kūliams: Gerus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskresti — apskrèsti intr. 1. K, M, L, Š, OG320, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ, Lz, Pv, Gr, Rk, Jnš apsitraukti nešvarumais, purvais: Kaip ne sarmata: vaikai apskrẽtę laksto po sodžių, o močiai nė už ką Krs. Nebūk toks apskrẽtęs – mergos nežiūrės Šk. Numazgok stalą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskręsti — apskrę̃sti, ta (apskreñdžia), apskreñdo (àpskrendė) Brs, Slnt žr. apskresti: 1. GrvT15 Apskreñdę autai J. Apskreñdęs puodelis, nešvarumais nutukęs Šts. Motinos nevalos vaikai vaikštinėja apskreñdę Rs. Vaikeliai apskrendę (orig. apskreden),… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”